2016 m. sausio 01 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija primė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimą.

Įstatymo pakeitimas buvo parengtas, siekiant įgyvendinti 2014 m. kovo 12 d. Europos Komisijos Rekomendaciją dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES), skatinant valstybes nares reformuoti nacionalinius nemokumo teisės aktus.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimais siekiama lengvinti fizinio asmens bankroto procedūras: trumpinti procedūrų trukmę; suteikti galimybę išsaugoti įkeistą turtą; numatyti naujas finansavimo priemones asmeniui, kuris verčiasi individualia veikla; konkretizuoti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo sąlygas. Taip pat siūloma tikslinti nuostatas, susijusias su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais.

Vienas iš pagrindinių projekto pakeitimų – bankroto procedūrų (kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo) trukmės trumpinimas nuo 5 metų iki 3 metų.

Europos Komisija Rekomendacijose pabrėžė, kad turi būti mažinamas nemokumo poveikis, o nemokumą patyrusių sąžiningų verslininkų skolos turėtų būti visiškai panaikintos ne vėliau kaip po trejų metų. Toks įstatymo pakeitimas sudarė patrauklesnes sąlygas lietuviams bankrutuoti savo šalyje, sumažės kaštai bankroto procesui.

Šis pakeitimas vertinamas teigiamai, kadangi plačiąja prasme leis skolininkui, kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl tapti pilnaverčiu rinkos dalyviu.

Kitas esminis šio projekto pakeitimas – galimybė skolininkui išsaugoti turtą bankroto proceso metu.

Europos komisija teikė rekomendaciją valstybėms narėms nustatyti tokį teisinį nemokumo reguliavimą, kuris leistų užtikrinti verslininko ir jo šeimos pragyvenimo šaltinį.

Šiuo įstatymo pakeitimu sudaryta galimybė, bankroto proceso metu skolininkui ir kreditoriui (įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui) susitarus, neparduoti įkeisto turto, kuris būtinas poreikiams tenkinti ir tolesnei individualiai veiklai vykdyti. Toks susitarimas turėtų būti pateiktas teismui, kad teismas, vertindamas asmens nemokumą, atsižvelgtų į (įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus reikalavimus, kurie po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos neturėtų būti nurašomi, taip pat siekiant, kad teismas įvertintų, ar tokiu susitarimu nėra pažeidžiami kitu kreditorių interesai.

Paprastai tariant, esant poreikiui, leidžia skolininkui ir kreditoriui susitarti, t. y. neparduoti įkeisto turto, tačiau su sąlyga, kad bankroto procese kreditoriaus reikalavimai nebus panaikinti (skolininko įsipareigojimai bankui už įsigyta būstą išliks ir po bankroto proceso).

Šiuo pakeitimu yra užtikrinamos bankrutuojančiam asmeniui būtinos gyvenimo sąlygos (pvz. gyvenamoji vieta), būtų išvengta asmens nuskurdimo, tuo pačiu sudarant sąlygas bankrutuojančiam kuo greičiau atsitiesti. Tai pat nenukentėtų ir kreditorius, kadangi kreditoriniai reikalavimai nebūtų nurašyti ir turėtų būti tenkinami pirmąja eile, neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ribų, o kreditoriaus reikalavimai tiek, kiek jie viršija įkeisto bankroto proceso metu neparduodamo turto vertę, turėtų būti tenkinami antrąja eile.

Kiti siūlomi įstatymo pakeitimai

  • Taip pat šio projektu siūloma tikslinti nuostatas, susijusias su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais, o pakeitimas įneštų teisinio aiškumo ir nuoseklumo.
  • Projektu norima įtvirtinti nuostatas, jog apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą skelbtų specialioje interneto svetainėje.
  • Siekiant optimizuoti fizinio asmens bankroto procedūrų administravimo išlaidas, siūloma nustatyti , kad tik tas įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė nei išlaidos varžytinėms, būtų parduodamas varžytinėse.
  • Projekte numatoma galimybė asmeniui, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia/ūkininko veikla arba numato tokia veikla verstis, prisiimti skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti (galiojančiame įstatyme numatyta galimybė prisiimti skolinius įsipareigojimus tik bankroto procedūroms jeigu asmuo neturi lėšų ar jų nepakanka)